Laiškas

2011 metų vasaros pradžioje viename marijampoliečių pokalbyje nugirsta frazė : “Nėra į ką čia toje Marijampolėje žiūrėti”- privertė susimąstyti. Nejau tikrai nėra į ką ? Kadangi šį klausimą uždaviau pati sau, tai ir atsakymo tik iš savęs ir galėjau tikėtis. Lengva ranka užrašų knygelėje brūkštelėtas įrašas “vasaros projektas : 100 štrichų Marijampolės portretui” tapo akstinu kūrybiniams ieškojimams, leidusiems miestą (kuriame gyvenu jau 16 metų) išvysti naujoje šviesoje. Ir ta šviesa ne tik apšvietė tolimas (ne atstumu, o abejingumu) kertes, bet ir išryškino niuansus seniai pažįstamų (ir dėl kasdienio įprastumo nebepastebimų) reiškinių.

Po 9 mėnesių “plačiai atmerktų akių” etapo pasirodė knygelė “100 štrichų Marijampolės portretui”, kurios “štrichų” eiliškumą nulėmė erdvinis išsidėstymas. Atskaitos tašku pasirinkę stotį pradedam kelionę pagal laikrodžio rodyklę ir ,judėdami spirale, apsukę keturis sąlyginius ratus aplink Marijampolę, esame lyg ir įtraukiami į kosminį visatos ritmą.

Ši svetainė – internetinei erdvei adaptuotas knygelės variantas. Tiesa, be savo mistinės galios, kurią patiri lytėdamas knygą. Kompensuoti lytėjimo stoką galime regėjimu, t.y. kiekvieną “štrichą” papildę vaizdiniais (nuotraukomis, filmuota medžiaga). Į šį procesą kviečiu įsitraukti visus norinčius, galinčius, gebančius sudominti mūsų miestu, pirmiausia, save, paskui gal ir  savo artimą. Ir džiaugtis mažais atradimais, ir būti laimingais ten, kur esame. O besidžiaugiančiais ir laimingais žmonėmis gal susidomės ir pasaulis?

Luana